Kaltų dėl varveklių ar plytų apgadintų automobilių tenka ieškoti teismuose

Užsitęsusi žiema nedžiugina ir šalies draudimo bendrovių. Draudikai ypač nelaukia atlydžio, kuomet padaugėja sudėtingų atvejų, susijusių su nuo stogų krentančių varveklių, apledėjusio sniego gabalų ar nuo drėgmės trupančių pastato konstrukcijų pridarytais nuostoliais. Pasak draudimo bendrovės „Compensa“ žalų skyriaus vadovo Tomašo Stankevič, tokiais atvejais ypač dažnai nukenčia automobiliai. Neretai jie apgadinami gana smarkiai, todėl žalos padengimas yra opus klausimas.

Anot draudimo specialisto T. Stankevič, nuostoliai minėtose situacijose gali siekti ir 5 000 litų. Dažniausiai jų metu nukenčia variklio dangtis, stogas ir priekinis stiklas.

Dažnas nukentėjęs tokioje situacijoje nežino, kas kaltas dėl padarytos žalos ir kas turėtų atlyginti nuostolius. T. Stankevič teigimu, nutikus panašiam atvejui, pirmiausia reikėtų kreiptis į policijos pareigūnus, kad šie nedelsiant užregistruotų įvykį, o po to kreiptis į bendrovę, kurioje automobilis apdraustas KASKO draudimu.

„Jeigu įvykis nebus laiku registruotas, tiek apdaužyto automobilio savininkui, tiek jo interesus ginančiai draudimo bendrovei gali tekti ilgai ieškoti kaltųjų, nors už sau priklausančių pastatų priežiūrą pagal įstatymus tiesiogiai atsako pastato savininkas ar jo valdytojas – tikino draudimo bendrovės „Compensa“ atstovas.

Pasak jo, kiekvienas pastato savininkas ar prižiūrėtojas turi laiku nuvalyti nuo stogų varveklius, susiformavusius sniego ar ledo darinius bei pašalinti irstančias pastato dalis. Jei to nepadaro, jis privalo padengti nuostolius. Tačiau pastatų savininkai neretai bando išvengti atsakomybės, todėl tiesos tenka ieškoti teismuose.

„Dažniausiai atsakomybės vengia namų bendrijos, kurios nesamdo jokios bendrovės pastato priežiūros darbams ir juos mėgina atlikti pačios. Be to, skirtingai nei gamyklų ar kitokių komercinių pastatų savininkai, jos dažniausiai nėra apsidraudusios bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, kuris joms tikrai praverstų tokiose situacijose. Mano praktikoje buvo ne vienas atvejis, kai teismuose namo bendrijai priteistą žalą teko padalinti viso daugiabučio gyventojams“, – pasakojo bendrovės „Compensa“ žalų skyriaus vadovas Tomaš Stankevič.

Jo teigimu, bendrasis civilinės atsakomybės draudimas namų bendrijas gelbėtų ir tais atvejais, kuomet, pavyzdžiui, sugenda namo bendri sanitariniai mazgai ir dėl to užliejami butai, arba sugenda namo transformatorinė ir jos sukelti elektros srovės šuoliai sugadina namo gyventojų buitinę techniką.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.