Elektroninė prekyba trūktelės ir logistikos verslą

Antroji šių metų pusė kelių transporto sektoriui buvo palankesnė nei pirmoji. Nors 2015 m. vartojimas šalies viduje augo, vyko aktyvi elektroninė prekyba, tik antrą pusmetį dėl šiek tiek stabilesnio rublio pradėta aktyviau prekiauti su Rusija.

Pasak Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus svoris“ generalinio direktoriaus Arūno Bertašiaus, per devynis šių metų mėnesius krovinių kiekius gerokai pavyko padidinti tik siuntų vežėjams lėktuvais. Krovinių vežimo kelių transportu rezultatai bus neblogi, tačiau, lyginant su praėjusiais metais, jie gana kuklūs.

„Antras pusmetis bus geresnis, tačiau vertinant visus metus – augimo nėra. Akivaizdu, kad pervežimų mažėjo dėl embargo. Netekimus bent iš dalies atsvėrė didėjantis vartojimas šalies viduje. Geras ženklas, kad maisto produktų rinka jau stabilizavosi – visi perplanavo logistiką, susirado naujų prekybos kanalų. Nepamirškime, kad Rusija uždarė sieną maisto produktams, bet visomis kitomis prekėmis prekyba vyksta“, – sakė A. Bertašius.

Statistikos departameno duomenimis, 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. krova Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, didėjo 6,9 proc., Lietuvos oro bendrovių lėktuvais krovinių ir pašto vežta 22,8 proc. daugiau, o geležinkeliais – 2,2 proc. mažiau (mažėjo konteinerių kiekiai).

Anot A. Bertašiaus, pašto siuntų ir krovinių kiekio oro transportu augimas rodo, kad elektroninė prekyba yra gyva ir žmonės perka vis daugiau. Didžiausia dalis šių srautų būtent ir yra elektroninės prekybos aptarnavimas.

Klaipėdos uoste krova didėjo dėl eksporto iš Baltarusijos. Šioje šalyje kaip ir Rusijoje pinigų kursas yra kritęs. Kai pinigai nuvertėja, eksportas išauga, nes sumažėja vietos verslo išlaidos. Rusijoje eksportas taip pat didėja, nes rublio kursas ganėtinai žemas.

Nuogąstavimai dėl „Rail Baltica“ vėžės, kuri neva atims iš Lietuvos logistikos bendrovių krovinių srautus ir dalis krovinių aplenks Klaipėdą, vežėjams neturėtų kelti nerimo. Bent artimiausiu metu nematyti, iš kur tas krovinių srautas galėtų atsirasti. Kelias nutiestas, tačiau kol kas nėra aiškios strategijos, kaip investicijos  atsipirks.

„Apskritai krovinių vežimas geležinkeliais šiandien nėra konkurencingas. Pavyzdžiui, geležinkeliu atvežti krovinį iš Prancūzijos į Lietuvą vis dar yra egzotika – tiek dėl kainos, tiek dėl laiko. Lietuva nėra pramonės šalis. Jei, pavyzdžiui, gamintume automobilius, reiktų atvežti daug metalo, tada apkrova būtų didesnė, o dabar nėra aišku, ką mes su ta vėže darysime.“, – pabrėžė „Rhenus svorio“ vadovas.

Logistikos paslaugas teikiančioms įmonėms krovinių vežimo rinkos svyravimai įtakos turi, tačiau, pasak A. Bertašiaus, bent jau jo vadovaujamoje įmonėje teigiami faktoriai nusveria neigiamus ir apyvarta bei krovinių kiekiai didėja. Rytų klientams paslaugų suteikiama mažiau, tačiau lietuviškų, latviškų ir estiškų krovinių kiekiai tik didėja.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.