Grynųjų pinigų ribojimas – sprendžia ar gilina problemas?

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos organizuotoje nuotolinėje apvalaus stalo diskusijoje „Grynųjų pinigų ribojimas – sprendžia ar gilina problemas?“ dalyvavę asociacijos ir valstybinių institucijų atstovai aptarė sunkumus, su kuriais susiduria transporto sektorius, kuomet nuo šių metų tiek darbo užmokestį, tiek vairuotojų dienpinigius privalo mokėti bankiniu pavedimu.

Diskusijoje dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Seimo narys Valius Ąžuolas, „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas ir prezidiumo nariai – socialinių klausimų komiteto pirmininkas Artūras Telmentas ir teisinių ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas Romas Vosylius. Šį kartą diskusijoje atsisakė dalyvauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos banko atstovai.

Pokalbį pradėjęs „Linavos“ prezidentas R. Austinskas pabrėžė, kad nauja įstatymo pataisa veikia Lietuvoje, tačiau reikia nepamiršti, kad vežėjai dirba ne Lietuvoje. Galbūt kai kur Vakaruose yra vietų, kur galima atsiskaityti kortele. Tačiau mūsų transportininkai aktyvūs ir Rytuose – kur daugelyje vietų bankinių kortelių nepriima. Tai puikiai atsispindėjo, kuomet metų pradžioje prasidėjus neramumams Kazachstane vairuotojai buvo palikti elementariai be maisto. Be to, „Linavos“ prezidentas pridėjo, kad ne kartą buvo žadėta plėsti bankomatų tinklą mūsų šalyje. Įvardinti tikslai – ne toliau vienas nuo kito nutolę kaip per 5 kilometrus kaip Švedijoje. Visgi jų skaičius atvirkščiai – kasmet nuo 2018 metų tik mažėja.

Diskusijoje savo patirtimi dalinosi ir kitas vežėjų atstovas – R. Vosylius. Jis jau tris dešimtmečius užsiima negabaritinių krovinių pervežimu. „Nekalbu apie Vakarų Europą, kuomet gali paduoti vairuotojui kortelę ir jis gali drąsiai važiuoti, o baudos už pažeidimus dažnu atveju atkeliauja elektroniniu paštu tiesiai įmonei. Visai kitokia situacija Rytų pusėje. Visų pirma, tokio tipo transporto priemones lydi palyda tiek iš priekio, tiek iš galo. Sunku rasti ir vietą, kur pastatyti tokią transporto priemonę. Ką bekalbėti apie važiavimą į miestą, kur rastume bankomatą. Todėl dabar susiduriam su iššūkiais. Klausiau buhalterės, kokiais būdais darbuotojas gali turėti grynų pinigų važiuojant į komandiruotę. Yra tik vienas būdas – reikia išmokėti dienpinigius prieš tai, o jis pats jau turi juos išgryninti. Reikia mažiausiai 500-1000 eurų, o dar dėl atsargos duodame ir įmonės kortelę, jei vairuotojo nesuveiktų“, – sako pašnekovas.

Daugiau nei 130 automobilių parką turinčios įmonės „Telmento transportas“ vadovas Artūras Telmentas tikina, kad situacija dirbant su Vakarų Europa ne ką geresnė. „Nors Vokietijoje daug kur galima atsiskaityti kortele, tačiau pasitaiko vietų, kur jos tikrai nepriims. O Prancūzijoje nepavyks niekur už kelių eismo pažeidimą susimokėti pavedimu ar kortele. Taip pat yra ir norint susimokėti už stovėjimo vietą aikštelėje, dušus ar kelius“, – teigia A. Telmentas.

Be to, diskusijos dalyvis pastebi, kad ne paslaptis, jog 80 procentų vairuotojų, dirbančių lietuviškose įmonėse, yra atvykę iš trečiųjų šalių, o jiems atsidaryti sąskaitą Lietuvoje yra kur kas brangiau nei mūsų piliečiui: „Atvykus į bet kokį skandinavišką banką su viza, pažymėta D raide – atidaryti sąskaitą kainuos 200 eurų. O kur dar pinigų gryninimo kaštai. Kaip taisyklė, jie visi namo po kadencijos vyksta su grynaisiais pinigais, todėl turi dar iki 3 parų praleisti mūsų šalyje, nes per dieną maksimaliai pasiimti iš bankomato galima tik 2000 eurų.“ Anot jo, vairuotojams, kurių ir taip trūksta, dėl tokių ir kitų panašių sankcijų daromės nebe tokie patrauklūs. Tad vietoj Lietuvos jie renkasi Lenkiją.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.