Lietuvoje daugės mokamų kelių (+ LVS pozicija)

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui išplėsti kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą.

Jis nuo liepos 1 d. išaugs 1 151 km, įtraukiant 21 krašto kelių ruožą, tad bendras mokamų kelių ilgis šalyje sieks 2 851 km. Tačiau susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ramina – lengvųjų automobilių vairuotojų mokestis nepalies, o naudą pajus visi. Ministras skaičiuoja, kad dar iki šių metų pabaigos tiesiogiai į kelius sugrįš ne vienas milijonas eurų.

Sprendimas priimtas siekiant kurti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus. Į sąrašą įtrauktais kelių ruožais vyksta intensyvus krovininio ir komercinio transporto eismas.

„Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį. Jis leis Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą. Mažės sunkiasvorio transporto žala nepritaikytiems rajoniniams keliams. Be to, taip užtikrinsime sąžiningesnes taisykles, nes visiems vežėjams naudojimasis keliais kainuos vienodai“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Tačiau ministras ramina – lengvųjų automobilių vairuotojų mokestis nepalies, o naudą pajus visi. E. Sabutis skaičiuoja, kad dar iki šių metų pabaigos dėl šių pokyčių tiesiogiai į kelius sugrįš keli milijonai eurų, mažės vairuotojų išlaidos transporto remontui ir degalams.

„Tikimės, kad vien per antrą šių metų pusmetį papildomai bus surinkta apie 3,5 mln. eurų ir jie bus skirti keliams. Planuojama, kad 2026 m. surinkta suma iš vinječių sieks 77 mln. eurų. Iš sumokėto mokesčio lėšos sugrįš kelių naudotojams ne tik per geresnės kokybės kelius, bet ir per sutaupytą kelionės laiką, sumažėjusias transporto išlaidas automobilio taisymui, degalams, padidėjusį eismo saugumą“, – pakeitimų naudas vardija ministras.

2024 m. pradžioje tik 56,4 proc. krašto ir 57,4 proc. rajoninių kelių atitiko kokybės reikalavimus, o blogos techninės būklės tiltų ir viadukų skaičius išaugo nuo 108 iki 119. Be to, fiksuojami augantys transporto srautai: lengvųjų automobilių skaičius didėja apie 3–4 proc., o krovininių – apie 4–6 proc. kasmet. Šie rodikliai signalizuoja apie augantį kelių infrastruktūros naudojimą, kuris lemia blogėjančią kelių būklę, o tai patvirtina būtinybę ieškoti papildomų finansinių išteklių kelių infrastruktūrai gerinti.

Dabar komercinio transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – 1 700 km. Iš šio mokesčio per metus surenkama apie 70 mln. eurų.

***

Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) nepritarė siūlymui išplėsti kelių naudotojo mokesčiu apmokestintų kelių sąrašą.

LVS nuolat pasisako už būtinybę didinti finansavimą kelių infrastruktūrai. Manome, kad daugiau prie to turėtų prisidėti tranzitu per Lietuvą vykstantis transportas. Tačiau mokamų kelių tinklo plėtra labiausiai palies vidaus vežimus Lietuvoje vykdančias įmones, dėl ko neišvengiami kils krovinių gabenimo kaštai, o kartu brangs ir absoliuti dauguma prekių bei paslaugų.

Susisiekimo ministerija teigia, kad išplėtus mokamų kelių tinklą, numatoma papildomai surinkti iki 14,7 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio. Akivaizdu, kad ši suma reikšmingai nepagerins kelių infrastruktūros finansavimo, ir kelių naudotojai nepajus jokios išaugusių mokesčių grąžos, o infrastruktūros būklė ir toliau blogės. Todėl LVS teikė Susisiekimo ministerijai šiuos pasiūlymus:

– atsisakyti mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones. ES direktyvose ir rekomendacijose valstybėms-narėms akcentuojama, kad metiniai transporto priemonės mokesčiai nėra veiksmingi skatinant įsigyti ekologiškesnes transporto priemones arba mažinant spūstis keliuose (būtent ir Lietuvoje galiojantis mokestis už įregistruotas krovinines transporto priemones visiškai neatitinka principų „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, nes nėra siejamas su transporto priemonės naudojimo intensyvumu ir ekologiškumu);

– ne mažiau kaip 80 proc. degalų akcizo pajamų turi būti nukreipiami tik kelių infrastruktūros finansavimui (mūsų nuomone, degalų akcizo pajamos yra vienintelis tvarus ir pakankamas kelių infrastruktūros finansavimo šaltinis).

Deja, į šiuos mūsų pasiūlymus atsižvelgta nebuvo, ir susidaro toks įspūdis, kad Vyriausybė net nenori girdėti kalbų apie tai, kad degalų akcizo pajamos būtų nukreipiamos kelių finansavimui, o ne kitoms valstybės reikmėms tenkinti.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.