Kaip Lietuvoje teisingai įdarbinti trečiųjų šalių piliečius? (papildyta VDI medžiaga)

Su darbuotojų trūkumu susiduriantis Lietuvos verslas vis dažniau renkasi įdarbinti užsieniečius, bet sudėtingos procedūros ir teisės aktų niuansai kelia iššūkių net ir atsakingiausiems darbdaviams. Vis dėlto, klaidų ir nesusipratimų galima išvengti, ir tam svarbiausia kurti glaudesnį valstybės institucijų ir verslo dialogą. Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusioje diskusijoje „Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: kaip nepaslysti?“

Renginį organizavo skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ kartu su didžiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančia verslo asociacija „Investors‘ Forum“ bei advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“. Renginyje susirinkę verslo ir valstybės institucijų atstovai diskutavo, kaip prisitaikyti prie naujausių teisinių reikalavimų ir išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų norint Lietuvoje įdarbinti ne Europos Sąjungos piliečius.

Dalijamės renginyje skaitytų pranešimų santraukomis:

Pokyčiai migracijos procedūrose: ką privalo žinoti darbdavys? Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento direktorė

Kaip praktiškai verslui Lietuvoje įdarbinti trečiųjų šalių piliečius? Nerijus Patlabys, Ellex Valiunas asocijuotasis teisininkas

Svarbiausi patarimai teisingam užsieniečių įdarbinimui. Dalius Čeponas, Valstybinė darbo inspekcija

***

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena – trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris tarpininkavo išduodant leidimą, ir atlikti tik tą darbo funkciją, dėl kurios buvo sutarta  leidimo išdavimo metu. Norint keisti darbdavį ar darbo funkciją, užsienietis privalo kreiptis į Migracijos departamentą ir gauti atitinkamą leidimą. Šių reikalavimų nepaisymas laikomas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.

„Įdarbindamas užsienietį, darbdavys privalo užtikrinti, kad šis asmuo turi teisę būti ir dirbti Lietuvoje. Reikalavimai taikomi užsieniečių įdarbinimo atveju yra aiškiai apibrėžti. Šių reikalavimų nesilaikymas – netoleruotinas“, – sako Dalius Čeponas, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas. Siekdami teisėtai dirbti Lietuvoje, užsieniečiai įprastai privalo gauti lietuvišką teisėto buvimo dokumentą, suteikiantį teisę dirbti (pvz., leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu), taigi galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje vien trumpalaikio buvimo pagrindu.

Išimtys taikomos tik labai ribotam asmenų ratui – teisėtai atvykusiems dėstytojams ir tyrėjams, Europos Sąjungos įmonių komandiruotiems darbuotojams, Lietuvos laivų įgulos nariams bei piliečiams iš Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos.

Visgi leidimų laikinai gyventi neprivalo įgyti užsieniečiai, kurie į Lietuvą atvyksta dirbti sezoninio darbo. Kai šių asmenų darbo trukmė neviršija 90 dienų, teisėtam buvimui turi būti taikomas bevizis režimas arba užsienietis turi turėti Šengeno vizą. Kai sezoninis darbas trunka ilgiau, užsieniečiai privalo gauti lietuvišką nacionalinę vizą. Visais atvejais šie asmenys taip pat turi turėti leidimą dirbti. Leidimų laikinai gyventi siekdami dirbti neprivalo įgyti ir tie užsieniečiai, kurie į Lietuvą yra komandiruojami iš užsienio valstybės, kuri nėra ES ar ELPA valstybė narė, tačiau šie asmenys privalo turėti lietuvišką nacionalinę vizą ir leidimą dirbti.

Darbdavys, įdarbindamas užsienietį, turi pareikalauti dokumentų, patvirtinančių teisę būti ir dirbti Lietuvoje, ir jų kopijas saugoti visą darbo santykių laikotarpį. Privaloma sudaryti darbo sutartį, ir apie darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną pranešti „Sodrai“. Nesilaikant šių reikalavimų, darbo santykiai yra laikomi nelegaliais. Pažymėtina, kad įdarbinant užsienietį „Sodrai“ taip pat turi būti pateikta ir LDU forma – pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius.

„Primename, kad darbo sutartis su užsieniečiu privalo būti dviem kalbomis – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba. Taip pat darbdavys turi raštu, dviem kalbomis, supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarka darbovietėje bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais“, – pažymi D. Čeponas.

Užsieniečiui, turinčiam leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, turi būti nustatyta visa darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę. Be to, jo darbo užmokestis negali būti mažesnis nei darbo užmokestis, kurį už tokį patį darbą gauna Lietuvos Respublikos pilietis, kitos ES, ELPA valstybės narės pilietis ar kitas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis. Jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio atlyginimas negali būti mažesnis už paskutinį Valstybės duomenų agentūros paskelbtą kalendorinių metų vidutinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje.

VDI primygtinai ragina darbdavius laikytis teisės aktuose nustatytų užsieniečių įdarbinimo reikalavimų. Apie galimus pažeidimus darbe – darbo laiko apskaitos pažeidimus, nelegalų darbą ar šiurkščius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus – galima pranešti anonimiškai telefonu +370 5 213 9772 arba VDI svetainėje užpildžius pranešimo dėl nelegalaus darbo formą.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.