Čia – atnaujinta oficiali informacija apie leistino sunkvežimių vairuotojų darbo laiko pailginimą Didžiojoje Britanijoje (ankstesni pakeitimai rusų kalba – čia).
Lietuvos vyriausybė papildė sąrašą sričių, kuriose leidžiama dirbti, tik pasitikrinus dėl COVID-19: į jį įrašyti ir krovinių bei keleivių vežėjai. Pakeitimai įsigalios nuo liepos 26 dienos.
Ginčo dėl kvotos vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui Lietuvoje padidinimo tęsinys ir šalies vežėjų persikėlimo į kitas šalis specifika. Europos Parlamento narių laiškas Europos Komisijai dėl „Mobilumo paketo“ ir Lenkijos kelių mokesčio sumažėjimas. „Platon“ tarifо indeksavimas ir daug techninių įdomybių. Tai ir ne tik liepos transporto įvykių apžvalgoje iš „Cargonews“.
Transporto ir logistikos verslo šaka Lietuvoje yra itin stipri. Duomenų analitikos įmonės „Scorify“ duomenimis, šalyje šis sektorius sukuria daugiau nei 12 proc. BVP, kai vidutiniškai ES transporto ir logistikos indėlis tesiekia 5 proc. Covid-19 pandemija parodė, kad tiekimo grandinės užtikrinimas gali būti gyvybiškai svarbus. Tačiau ne visada jis veikia be trikdžių.
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
Visi transporto ekspertai pastoviai sako pervežimo dalyviams – norėdami išvengti problemų su partneriais, sudarykite maksimaliai detalią sutartį. Tačiau praktikoje kartais nėra laiko visų sąlygų (taip pat dėl prastovų) aptarimui ir surašymui – pavyzdžiui, todėl, kad krovinio siuntėjui reikia pristatyti jį kuo greičiau, o vežėjas nenori prarasti užsakymo. Tačiau toks elgesys gali turėti negatyvių pasekmių. „Cargonews“ redakcija nori papasakoti apie problemą, su kuria tokioje situacijoje susidūrė vienas vežėjas.
Nepavykstant rasti sutarimo su kai kuriomis atsakingomis institucijomis ir stingant bendradarbiavimo, vežėjai kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami pagalbos. Prašoma padėti spręsti transporto verslo problemas imantis lyderystės suburti ekspertų grupę bei inicijuoti plataus masto diskusiją, kaip būtų galima užtikrinti, kad vežėjų ekonominė situacija bent jau nebūtų bloginama.
Žiniasklaida pranešė, kad Portugalija uždraudė sunkvežimių vairuotojams dalyvauti krovinio pakrovimo/iškrovimo procesuose ir griežtai juos reglamentavo (daugiau apie tai – čia).
Pranešama, kad Lenkijos valdžia, siekdama paskatinti kelių naudotojus aktyviau naudotis e-Toll sistema, nusprendė sumažinti jiems mokestį ketvirtadaliu (daugiau informacijos – čia).
Lietuvos automobilių kelių direkcija iki 2022 metų pabaigos ketina sukurti ir įdiegti elektroninę kelių rinkliavų sistemą. 38 mln. eurų vertės projektui direkcija prašo Vyriausybės suteikti 34,8 mln. eurų paskolą. Dar 3,3 mln. eurų įstaiga skirtų iš nuosavų lėšų.